Projektas „Įsijunk meną“ dalyviams atvėrė duris į meno pasaulį, kuris daugeliui jų pasirodė nepažįstamas arba užmirštas. Užsimezgusios naujos draugystės, išaugęs susidomėjimas menu, artimesnis ryšys tarp šeimos narių – vieni iš projekto pasiekimų, kurie sustiprino Varėnos miesto bendruomenę ir pagerino dalyvių socialinę aplinką.
Naujienos
Stovyklos – vienas iš būdų mažinti socialinę daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų atskirtį bei skatinti jų socialinę integraciją. Tai pademonstravo Skuodo bendruomenė, suorganizavusi trejas dienos stovyklas vaikams. Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė Lijana Beinoraitė pabrėžia, kad stovyklų vaikams poreikis Skuode yra didelis, o tokios stovyklos pritraukia daug dalyvių, kurių įspūdžiai – tik geriausi.
„Dabar jau galiu ramiai kalbėti, bet kai baigėsi projektas, kaupėsi ašaros – galvojau, kaip gaila, kad baigėsi“, – apie įgyvendintą Utenos švietimo centro projektą „Gera būti“ atsiliepė viena iš projekto dalyvių. Du metus trukęs projektas kiekvieną savaitę suburdavo uteniškius į įvairius susitikimus, kurių metu per skirtingas veiklas buvo siekiama mažinti miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį.
„Dar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais.
Prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėjęs plisti alternatyvus gydymo būdas – kaniterapija – padeda ligoniams, negalią turintiems žmonėms stiprėti ir gerinti savo psichologinę būklę. Pastebima, kad kelios valandos praleistos su specialiai mokytais šunimis duoda teigiamų rezultatų sergantiems vaikams, suaugusiems ar senjorams: žmonės ima drąsiau reikšti savo mintis, koncentruoti dėmesį, daugiau judėti. Dėl šių priežasčių kaniterapijos poreikis auga, o to pavyzdys – Visagino miesto gyventojai.
Prie socialinės atskirties mažinimo gali prisidėti ir sportas. Sporto naudą socialinės atskirties mažinimui pademonstravo projektas, kurio metu dalyviai turėjo galimybę tapti orientavimosi varžybų dalimi. Tokia sporto šaka ne tik padeda derinti sveiką ir aktyvų laisvalaikį, poilsį gamtoje, bet ir pasirūpinti savo fizine bei psichine sveikata.
Specialiųjų poreikių, daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų vaikai – socialiniai atskirčiai jautrios grupės. Tam, kad socialinė šių grupių atskirtis mažėtų, o integracija didėtų, Varėnoje dar 2019 m. pradėtas vykdyti projektas „Vaivorykštiniai jungčių tiltai“. Pagrindinio jo vykdytojas – Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis. Laikinai šios įstaigos direktorės pareigas einanti Rimutė Latvienė sako, kad projekto atsiradimą lėmė išaugęs specialiųjų poreikių vaikų skaičius darželyje ir specialistų, kurie galėtų dirbti su tokiais vaikais, trūkumas.
Zarasų mieste neįgalieji ir vyresnio amžiaus žmonės susiduria su socialine atskirtimi. Tokius žmones dažniau kankina vienišumas, jie gyvena uždarą gyvenimą, dažnu atveju nedirba ir nėra pakankamai motyvuoti dalyvauti bendruomenės gyvenime. Siekdama spręsti šias problemas, Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga dvejus metus vykdė projektą „Veiklūs neįgalieji ir senjorai – veikli bendruomenė.“
Biržuose įgyvendinto projekto „Šiluma nuo stalo“ metu senyvo amžiaus ir negalias turintiems žmonėms du kartus per savaitę būdavo vežamas maistas į namus. Projekto metu pastebėta, kad tokiems žmonėms svarbiausias ne maistas, o bendravimas ir pokalbiai su savanoriais. Maisto tiekimas leido pamatyti, kokių socialinių paslaugų labiausiai reikia tokiems žmonėms, o kartais ir suteikti pagalbą, siekiant išgydyti nuo priklausomybių, kaip alkoholizmas.
2019 m. liepos 19 d. Vilniuje įvyko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdis, skirtas su socialiniais partneriais aptarti ES fondų investicijų programos 2020–2027 metų prioritetus – „Pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką” bei „Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį”.