Stovyklos – vienas iš būdų mažinti socialinę daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų atskirtį bei skatinti jų socialinę integraciją. Tai pademonstravo Skuodo bendruomenė, suorganizavusi trejas dienos stovyklas vaikams. Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė Lijana Beinoraitė pabrėžia, kad stovyklų vaikams poreikis Skuode yra didelis, o tokios stovyklos pritraukia daug dalyvių, kurių įspūdžiai – tik geriausi.
Sėkmės istorijos
Projekte „Pagalbos verslo pradžia teikimas Pakruojo miesto jauno verslo atstovams siekiant sustiprinti verslus“ dalyvaujantis Laisvalaikio ir sporto klubas „Vajetau“ bendruomenę sutelkė pasitelkdami naują pramogą – šaudymą iš lanko. Klubo narys Saulius Gagieckas sako, kad tokia pramoga įdomi ir mažiems – vos 6–7 metų sulaukusiems vaikams, ir jau į devintą dešimtį įkopusiems senjorams.
Prieš metus Visagine startavęs projektas „Psichosocialinės pagalbos teikimas negalią turintiems Visagino gyventojams per kaniterapiją“ buvo pirmasis Utenos rajone, kuris pasiūlė alternatyvų gydymo metodą ir į užsiėmimus su negalią turinčiais vaikais įtraukė mokytų šunų pagalbą.
Kupiškio mieste organizuoto projekto metu atsiskyrusius bendruomenės narius – benamius ir priklausomybes turinčius, įvairių užsiėmimų ir mokymų metu stengtasi grąžinti į visuomenę bei darbo rinką. Jų metu dalyviai mokosi frezavimo, pjovimo, obliavimo, tekinimo, drožybos darbų, o įgytus įgūdžius panaudoja savarankiškai gamindami medines tvoreles, inkilus, suoliukus ar stalus. Kaip pažymi projekto dalyvis Artūras, prisijungęs prie veiklų ir užsiėmimų, jis jaučiasi naudingas, o gyventi tapo įdomiau.
Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik, sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norint paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien po mažu virsta realybe.
Kol nemaža dalis žmonių kompiuterio ar telefono ekrane paspaus šio straipsnio nuorodą, dalis Lietuvos gyventojų nežinos, kaip iš viso įsijungti kompiuterį. Skaitmeninių įgūdžių trūkumas šiandien vis dar kelia ne ką mažesnę socialinę atskirtį visuomenėje, tačiau tokių projektų, kaip „Nauji gebėjimai – naujos galimybės“, metu šią atskirtį bandoma intensyviai mažinti.
Siuvimas gali ne tik padėti atitrūkti nuo savo minčių, įgyti svarbių įgūdžių, bet ir atverti naujų galimybių. Tokias siuvimo naudas vardija „Miesto ateljė“ projekto dalyvė šiaulietė Kristina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Nors prieš tai, kaip pati sako, su siuvimu neturėjo nieko bendra, po projekto suprato, kad veiklą nori tęsti, o ateityje sukurti savo prekės ženklą.
2018 metų duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvena 28,3 proc. asmenų. Šioje situacijoje žmonės atsiranda dėl įvairių priežasčių, viena jų – intelekto sutrikimai ir negalia. Neigiami steoreotipai vis dar riboja neįgaliųjų galimybes sėkmingai įsilieti į visuomenę ir darbo rinką. Norint spręsti šią problemą, įgyvendintas projektas „Padėk Kaišiadorių miesto socialinėje atskirtyje esančiam jaunimui!“.
„Dar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais.
Prie socialinės atskirties mažinimo gali prisidėti ir sportas. Sporto naudą socialinės atskirties mažinimui pademonstravo projektas, kurio metu dalyviai turėjo galimybę tapti orientavimosi varžybų dalimi. Tokia sporto šaka ne tik padeda derinti sveiką ir aktyvų laisvalaikį, poilsį gamtoje, bet ir pasirūpinti savo fizine bei psichine sveikata.