x
  • Pradžia
  • >
  • Skuodo sėkmės istorija. Projekte dalyvaujančių vaikų mama apie stovyklas: nežinotume, ką be jų reikėtų daryti

Skuodo sėkmės istorija. Projekte dalyvaujančių vaikų mama apie stovyklas: nežinotume, ką be jų reikėtų daryti

2021 spalio 06 d.

Stovyklos – vienas iš būdų mažinti socialinę daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų atskirtį bei skatinti jų socialinę integraciją. Tai pademonstravo Skuodo bendruomenė, suorganizavusi trejas dienos stovyklas vaikams. Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė Lijana Beinoraitė pabrėžia, kad stovyklų vaikams poreikis Skuode yra didelis, o tokios stovyklos pritraukia daug dalyvių, kurių įspūdžiai – tik geriausi.

Jai antrina ir Laura Šamonskytė-Stanienė, kuri vaikus nusprendė įtraukti į projekto dalyvių sąrašą. Pašnekovė pasakoja, kad į stovyklas vaikus užrašė, nes norėjo, jog vaikų užimtumas būtų įdomus, ypač tada, kai tėvams tenka dirbti.

Pasibaigus stovyklai, vaikai klausia – kada bus dar?

Veiklos, pasiūlytos stovyklų metu, labai naudingos, kalba pašnekovė. Organizuotų veiklų spektras platus – vaikams pasiūlyti ir kūrybiniai, ir sporto, ir relaksaciniai užsiėmimai.

„Labai džiaugiamės ta galimybe, kurią savivaldybė arba Skuodo krašto bendruomenė per projektus pasiūlo, nes, atrodo, nežinotume, ką reikėtų daryti. Tos veiklos būna įvairios – siūlo ir į keliones važiuoti, ir vietoves aplink Skuodą aplankyti, būna ir fotografavimo užsiėmimai, ir šokio veiklos“, – vardija ji.

Anot L. Šamonskytės-Stanienės, kiekviena diena stovykloje vaikams būdavo kupina įspūdžių, nes skirtingomis dienomis organizuota vis kita programa.

„Nesukėlė jokios problemos ir tai, kad stovyklų metu reikėdavo keltis kiek anksčiau, nes veiklos prasidėdavo apie 9 ar 10 valandą. Kiti gal norėtų pamiegoti, pažaisti, o mano vaikams nebuvo jokios problemos, jos pačios labai norėjo eiti“, – pasakoja pašnekovė.

Vaikai stovyklose per trumpą laiką išmoksta užmegzti kontaktą, rasti savo vietą po saule ir prisistatyti kitiems, pastebi ji. Stovykloje vaikai gyvena gyvenimą, o veiklų metu išmoksta priimti vienas kitą, dirbti komandose.

„Kai prasideda stovykla, pirmos kelios dienos būna sunkios, nes jiems reikia save pristatyti, atrasti draugą, žmogų, kuris būtų artimas. O trečią dieną įvyksta persilaužimas. Kai stovykla jau eina į pabaigą, mergaitės klausia, ar bus dar, ar yra galimybė dar bent savaitei pasilikti“, – sako L. Šamonskytė-Stanienė.

Dalyvavimas stovyklose vaikus išlaisvina

Šiais metais vykusios stovyklos orientuotos į sportinę veiklą, kūrybiškumą. Vaikai buvo skatinami dalyvauti šokio užsiėmimuose, lauko veiklose – dalyviai ėjo į žygius, važinėjo dviračiais, kepė dešreles.

„Buvo skatinami socialiniai vaikų įgūdžiai, o kūrybiškumas pasireiškė ir maisto gaminime, ir spektaklių kūrime. Vaikus taip pat vežėme į Žibininkų kaimą, kur leidome maudytis. Norėjome, kad vaikai pajaustų malonumą, nes jų šeimos nėra pasiturinčios. Kitą kartą organizavome žygį po miesto parką su policijos palyda. Kas valandą vaikams vykdavo vis kita veikla“, – pasakoja Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė.

Vaikų įspūdžiai po stovyklų – tik pozityvūs. Dalis jų, pasibaigus stovyklai, skubėjo užsiregistruoti į kitą stovyklą, tą darė patys, be tėvų. Pasak, L. Beinoraitės, tai – geriausias veiklos įvertinimas.

Paklausta, ar buvo pasiektas projekto tikslas, pašnekovė nedvejodama sako – vienareikšmiškai: „Stovyklose turėjome ir psichologą, todėl, jei matėme, kad vyksta kažkokios patyčios, iškart organizavome susitikimus su psichologu, grupinius užsiėmimus. Manau, kad projektas tikrai pasiteisino, pataikėme į dešimtuką.“

Projekte dalyvavę vaikai, pasak pašnekovės, labai geranoriški, toleruoja kitokius. Su jais nuolat kalbama, jiems aiškinama, kodėl kai kurie vaikai yra kitokie, mokoma priimti visus.

Tokių projektų metu vaikai atsiskleidžia, sako L. Beinoraitė ir pamini berniuką, kurio elgesys po dalyvavimo projektuose, kaip pati sako, skiriasi kaip diena ir naktis.

„Mes turime vieną berniuką, kuris yra neįgalus ir dalyvauja visuose projektuose. Reikia pamatyti, koks jis buvo prieš penkerius metus ir koks jis yra dabar. Kai jis pas mus atėjo, nereagavo į aplinką – tik verkdavo arba kampelyje linguodavo. Dabar jis puikiausiai dalyvauja visose veiklose, su mumis sveikinasi, šypsosi“, – džiaugiasi pašnekovė.

Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.