Utenos šūkiu tapęs projektas į miesto gyvenimą paskatino įsilieti virš 300 gyventojų

„Dabar jau galiu ramiai kalbėti, bet kai baigėsi projektas, kaupėsi ašaros – galvojau, kaip gaila, kad baigėsi“, – apie įgyvendintą Utenos švietimo centro projektą „Gera būti“ atsiliepė viena iš projekto dalyvių. Du metus trukęs projektas kiekvieną savaitę suburdavo uteniškius į įvairius susitikimus, kurių metu per skirtingas veiklas buvo siekiama mažinti miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį.

Dviejų vaikų mama sako, kad apie projektą sužinojo iš pažįstamų. Moteris gavo lankstinuką, kuriame buvo surašytos skirtingos projekto veiklos, todėl smalsumo vedina kartu su vaikais nusprendė sudalyvauti viename iš susitikimų.

„Šeimų savaitgalis buvo pirmasis mūsų susitikimas, į kurį atėjome. Pamačiau naujų veiklų, žaidimų, taip pat – kad projekte dirbantys specialistai vaikams leidžia laisvai reikštis ir dirba iš pašaukimo, todėl nebuvo svarstymų, kad čia nebeisiu. Vėliau iš vaikų sulaukdavau klausimų, kada bus kitas susitikimas, kada bus naujas lankstinukas, ir ką veiksim kitą mėnesį“, – pasakoja projekto dalyvė.

Dvejus metus trukusio projekto „Gera būti“ metu Utenoje kartą per savaitę buvo organizuojami skirtingi užsiėmimai: šeimų savaitgaliai, bendradarbiavimo ir lyderystės ugdymo mokymai, dirbtuvės, stovyklos, vakaronės bei kiti sociokultūriniai renginiai.

Į užsiėmimus buvo kviečiamos jungtis daugiavaikės šeimos, vaikai, likę be tėvų globos, socialinės rizikos vaikai ir suaugę asmenys, jaunuoliai, nepasiturintys asmenys, šeimos, bedarbiai, gyventojai, kuriems teikiama socialinė parama, bei kiti socialinę atskirtį patiriantys miesto gyventojai.

Dviejų metų rezultatas – bendruomenė tapo miesto dalimi

Pokalbio metu projekto dalyvė apie projektą atsiliepia tik gerais žodžiais.  Pasak moters, veiklos leido kokybiškai praleisti laiką su šeima: „Vaikai tėvus pamato kitokius – ne prie puodų, ne buityje.“

Pašnekovė pati augina raidos sutrikimų turintį vaiką – kartais jis bendraamžių tarpe susidurdavo su tam tikra atskirtimi. Tačiau projektas tą atskirtį sumažino, dėl ko moteris labai džiaugiasi.

„Man buvo labai svarbu, kad savanoriai leido vaikams atsiskleisti. Nori dainuoti – dainuok, nesvarbu, kad pro šalį, niekas netaiso ir nekritikuoja. Vaikai susirado daug draugų, tapo artimi, kaip tik ir dabar kalba su vienu iš draugų telefonu“, – pasakoja projekto dalyvė.

Projekto „Gera būti“ koordinatorė Miglė Lapinienė pastebi, kad per du metus projektas ne tik išaugo, bet ir bendruomenės nariai pasikeitė, įgavo daugiau pasitikėjimo. Daugelis per veiklas susipažino ne tik su savo miestu, bet ir su visa Lietuva.

Iš bene 350 projekto dalyvių ne visi buvo lankęsi spektakliuose ar matę jūrą, todėl buvo organizuojamos ekskursijos, kelionės, stovyklos, kad ir vaikai, ir suaugę galėtų patirti tai, kam galbūt įprastai neužtektų finansų.

„Po visko galiu pasakyti, kad projekto dalyviai tikrai tapo drąsesni, laisvesni ir pasitikintys. Net ir tos mamytės, kurios iš pradžių buvo nedrąsios, tapo aktyvios, gali už save pakovoti, pasakyti savo nuomonę ir priimti kardinalius sprendimus, kurie tikrai buvo būtini.

Kai buvo paskutinis mūsų šeimų savaitgalis, negalėjome patikėti, kad visi tokie laisvi, drąsūs – šoka, bendrauja, dalijasi. Pasirodo, per kultūrines veiklas tu gali pakeisti žmogų ir tas pokytis toks – jie tapo Utenos dalimi“, – sako M. Lapinienė.

Projekto koordinatorė džiaugiasi, kad „Gera būti“ tapo žinomas visame mieste ir juokauja, kad projekto pavadinimas tapo savotišku šūkiu.

„Vykdant projektą įsitraukdavo vis naujų savanorių – fotografai ar tėveliai, kad vieni kitiems padėtų. Visi ateidavo labai draugiški, su savo pasiūlymais. Pasijautė, kad Utena tapo labiau bendruomeniška“, – pastebėjimais dalijasi M. Lapinienė.

Nors projektas pasibaigė šių metų rugsėjo pradžioje, per du metus užsimezgęs projekto organizatorių ir savanorių ryšys su dalyviais tęsiasi toliau. „Kai baigėsi projektas, šeimoms pabrėžėme, kad nebebus pinigėlių, kurie finansuotų įvairias veiklas, bet pasakėme, kad galime ir toliau ką nors daryti. Tai rudenį, kol nebuvo šalta, kelis kartus pasidarėme dviračių žygį.

Kaip tik visai neseniai gavau žinutę iš vienos mamos, kad, kai baigsis karantinas, o gal – nuotoliniu būdu ar susitikus gyvai, būtų galima pabendrauti ir pasigaminti žaisliukus Kalėdoms. Tai dabar jau ir patys dalyviai organizuojasi. Mes sakėme, jei tik jūs norėsite – niekas nesibaigs“, – pasakoja projekto koordinatorė.

Projekto dalyvė sako, kad, kai baigėsi projektas buvo liūdna ir kaupėsi ašaros ir tik dabar nesigraudindama gali dalintis įspūdžiais. „Sunku nupasakoti žodžiais ką mums davė projektas „Gera būti“: draugystė, bendrystė, šiluma, pažintys, smagios pažintinės kelionės, ekskursijos, ištvermės žygiai pėsčiomis ir dviračiais, dirbtuvėlės, naudingi susitikimai su įžymiais žmonėmis, kinas ir spektakliai, šeimų savaitgaliai.

Tolerancija, priėmimas, pastebėjimas, padrąsinimas, tikėjimas, savarankiškumo ugdymas, savanorių atsidavimas šiam projektui – vaikai ir mes, jų tėvai, pamilome juos“, – savo patirtimis dalijasi projekto dalyvė.