Pasyvūs „naudos gavėjai“ tapo iniciatoriais ir aktyviais partneriais

„Iniciatyva perduota miestiečiams, kuriems svarbu išspręsti jų vietovėje iškilusias problemas. Palyginti su tradiciniais metodais, įgyvendinant šį – bendruomenės inicijuotos vietos plėtros – metodą, žmonės, iki šiol buvę pasyvūs regioninės politikos „naudos gavėjais“, tapo aktyviais partneriais ir plėtros iniciatoriais“, – sakė vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas, sveikindamas praėjusį penktadienį (11.25) Vilniuje vykusios konferencijos „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ dalyvius.

Į konferenciją Vidaus reikalų ministerija (VRM) pakvietė 23-jų miestuose veikiančių vietos veiklos grupių (VVG) atstovus, kurių parengtos vietos plėtros strategijos buvo atrinktos kaip geriausios. Vidaus reikalų ministro įsakymu šių strategijų įgyvendinimui patvirtintas 14,5 mln. eurų finansavimas.
Konferencijos tikslas – pateikti tiesiogiai miestų VVG dalyvaujantiems asmenims praktinių priemonių ir pasiūlymų, kaip įgyvendinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP) įvairiomis aplinkybėmis.
Renginyje VRM Regioninės politikos departamento atstovai pristatė BIVP miestuose poreikį ir lūkesčius, VVG veiklai skirtą tinklalapį, kuriame galima bendrauti ir diskutuoti aktualiais klausimais, o Žemės ūkio ministerijos atstovas papasakojo apie jau 12 metų kaimo vietovėse taikomos BIVP patirtį ir iššūkius. Klaipėdos miesto VVG atstovė Indrė Butėnienė supažindino su šio miesto VVG įnašu telkiant uostamiesčio bendruomenę. Apie VVG tinklo naudą ir jo teikiamas galimybes kalbėjo kaimo VVG tinklo pirmininkė Violeta Jankauskienė. Naudingos informacijos apie savanorišką veiklą konferencijos dalyviams suteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, o gerų patarimų kaip skatinti bendruomenės iniciatyvas ir savanorystę nešykštėjo šios srities ekspertas Paulius Godvadas.
„Tikimės, kad vietos partnerystė nebus baigtinis projektas, kuris paprasčiausiai nunyks pasibaigus finansavimo laikotarpiui, – kalbėjo J. Morkūnas. – Linkiu, kad tai būtų ilgalaikis procesas, tolygesnės bendruomenės raidos dalis“.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________

Atrinktų finansuoti strategijų sąrašuose – 6 vietos plėtros strategijos, kurias parengė didžiųjų miestų VVG, ir 17 strategijų, kurias parengė vidutinio dydžio Lietuvos miestų VVG. Šių strategijų įgyvendinimui numatyta skirti 14,5 mln. eurų. Dar 24 vidutinio dydžio miestų plėtros strategijos, kurių įgyvendinimui kol kas stinga 13,5 mln. eurų – rezervinių strategijų sąraše.
Vietos plėtros strategijose numatytos įgyvendinti įvairios darbingų gyventojų padėtį darbo rinkoje gerinančios ir gyventojų verslumą didinančios veiklos: verslo kūrimo ir veiklos planavimo projektinių dirbtuvių organizavimas; kompetencijų, reikalingų laisvoms (kuriamoms) darbo vietoms, suteikimas gyventojams; veikiančių socialinio ir bendruomeninio verslo modelių kūrimas; pradedamo verslo plėtojimui reikalingų gebėjimų stiprinimas; priešpensinio amžiaus gyventojų ir ekonomiškai neaktyvių moterų (auginančių mažamečius vaikus) užimtumo ir verslumo iniciatyvų skatinimas; paslaugų paketo pradedantiems verslą asmenims sukūrimas; priemonių, pritraukiančių investicijas į vietos verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, įgyvendinimas.
Taip pat numatytos įgyvendinti ne tik bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui ir verslumui didinti skirtos iniciatyvos, bet ir bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos mažinti gyventojų socialinę atskirtį, – bendrųjų socialinių ir kitų reikalingų paslaugų teikimas, informacijos apie įvairiose organizacijose prieinamas paslaugas sklaida ir tarpininkavimas šias paslaugas gaunant.

Galite atsisiųsti konferencijoje skaitytų pranešimų skaidres:

1. BENDRUOMENIŲ INICIJUOTA VIETOS PLĖTRAMIESTUOSEPOREIKIAI IR LŪKESČIAI
   Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus vyresnysis patarėjas Gediminas Česonis
2. Bendruomenių inicijuota vietos plėtra kaimo vietovėse: patirtis ir iššūkiai
   Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė
3. Miesto vietos veiklos grupės įnašas telkiant Klaipėdos bendruomenes
   Klaipėdos VVG atstovė Indrė Butenienė
4. Vietos veiklos grupių tinklo nauda ir teikiamos galimybės
   Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Violeta Jankauskienė
5. Savanoriška veikla Lietuvoje
   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vyr. specialistė Milda Saudargė
6. Bendruomenės iniciatyvos ir savanorystė
   Konsultacinės įmonės “Kitokie projektai” Partneris ir konsultantas, programos Gyvas ryšys koordinatorius ir filialo Learning at ease partneris Paulius Godvadas