Būrys savanorių savo laisvą laiką skiria senjorams: padeda su namų ruošos darbais, o laisvą minutę skiria pokalbiams

Vilkaviškio „LIONS“ klubas į projektą „Savanoriauk. Atjausk. Padėk“ subūrė 20 savanorių, kurie nusprendė savo laiką skirti darydami gerus darbus – padėti vienišiems, garbaus amžiaus žmonėms. Per projekto veiklos metus planuojama suteikti paslaugų daugiau nei 100 senolių. Projekto koordinatorės Giedrės Janušauskienės teigimu, vyresniems žmonėms pagalbos reikia, tačiau svarbiausia jiems – bendravimas.

Ir padeda, ir knygą skaito kartu

Projektas prasidėjo nuo vasario – iš pradžių savanoriams vyko mokymai, kuriuose jie gavo pirmosios pagalbos žinių, taip pat informacijos, kaip reikia teikti paslaugas namuose. Įdomu tai, kad šiame projekte telkti ne jauni savanoriai – didžioji dalis jų yra vyresni nei 40-ies metų amžiaus, darbus turintys žmonės. Šiuo metu projektą yra pristabdęs karantinas, mat jų siūlomų paslaugų šiuo metu teikti negalima. G. Janušauskienė viliasi, kad greitai galės ir toliau vykdyti projektą, nes senoliams pagalba – labai reikalinga.

„Vasaros metu spėjome suteikti pagalbą daugiau nei 35 asmenims. Kadangi buvo šiltasis metų laikas, pasitaikė, jog pagalbos vienišiems senoliams reikėjo prie namų, ypač gyvenantiems nuosavuose namuose. Pjovėme žolę, ravėjome lysves, malkas, anglis nešėme, langus valėme, patalynes keitėme, kambarius tvarkėme. Padėjome pasigaminti valgyti, kartu skaitėme knygas. O rudenį padėjome nuimti derlių“, – apie nuveiktus darbus pasakoja pašnekovė.

Ji priduria, kad taip sutapo, jog pagalbos reikėjo itin garbaus amžiaus žmonėms – tiems, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. „Žinoma, kai kuriais jų rūpinasi socialinis darbuotojas, tačiau jie atlieka tam tikras funkcijas. O mes darome tai, ko negali ar nesuspėja padaryti socialinis darbuotojas. Tačiau mes pastebėjome, kad nuėję ne iškart puolame prie darbų, o pirmiausia valandą skiriame žmogui – tiesiog klausome. O vėliau ir darbus darome, tačiau didžioji laiko dalis skiriama bendravimui. Jiems tai labai svarbu“, – sako pašnekovė.

Apie senjorus, kuriems reikia pagalbos, projekto įgyvendintojai sužinodavo per rekomendacijas, taip pat sulaukdavo ir pačių senolių skambučių: „Kreipdavosi ir patys – paklausdavo, ar galime pas juos arba pas jų kaimyną ateiti.“

Minimalus vieno apsilankymo laikas – 1 valanda, tačiau dažniausiai jis trunka ne ilgiau nei dvi. „Savanoriai turi ir darbus, ir kitų veiklų. Tačiau turime pavyzdžių, kai ir po tris, ir po keturias valandas trunka. Esame tvarkę vieną butą, kurio žmonos gedintis vyras nesitvarkė penkerius metus. Tai ėjome po 3–4 žmones, praleisdavome po kelias valandas, kad atstatytume žmogui jo būstą į gyvenamą“, – dalijasi pašnekovė.

Negalėjo patikėti, kad pagalba – nemokama

Šiandien G. Janušauskienė džiaugiasi, kad pavyko suburti gausų būrį savanorių, kurie mielai imasi padėti kitiems. Tačiau ji prisipažįsta, kad pačioje pradžioje baiminosi, ar pavyks sulaukti anketų.

„Galvojome, kad ateis tik jauni žmonės. Tačiau kreipėsi daug vidutinio amžiaus žmonių, kurie tiesiog norėjo daryti gerus darbus, padėti kitiems. Kai kurie sakė, kad štai, vaikai užaugę, noriu skirti kažkam laiko. Dar kiti norėjo, kad ir vaikai kartu su jais vykdytų veiklas. Tai turime savanorių, kurie vyksta padėti šeimomis. Galbūt tik vienas šeimos narys yra savanoris, o kiti padeda tiesiog tuos darbus nudirbti. Aš pati visą šeimą savo įjungiau“, – šypsosi projekto koordinatorė.

Pasak jos, savanorių atsiliepimai – labai pozityvūs: jiems smagu dalintis gerumu, tiesiog smagu daryti darbus. „Savanoriai darbus darbo iš visos širdies ir džiaugiasi jais. Džiaugiasi ir žmogus, pas kurį nuėjo, bet ir pats savanoris spinduliuoja padarytais darbais. Aišku, iš pradžių senjorai nepatikliai žiūrėjo į mūsų siūlomą pagalbą – jiems buvo keista, kad nereikės mokėti“, – juokiasi ji.

Planuose – dar veiklų

Nors šiuo metu visas projekto veiklas sustabdė pandemija ir šalyje įvestas karantinas, planuojama visas pratęsti situacijai pagerėjus.

„Norime suorganizuoti tris viešąsias diskusijas ir tris gerosios patirties išvykas. Planuojame nuvykti į kitus savanorystės centrus, kad jie pasidalintų su mumis gerąja praktika. Mes buvome nusimatę apsilankymus ir Marijampolėje, ir Kaune, bet dėl dabartinės situacijos mūsų negalėjo priimti. Štai, lapkričio 14 d. turėjo įvykti motyvaciniai mokymai savanoriams, o gruodį – viešoji diskusija apie savanorystę su visuomene. Deja, ir vėl negalime vykdyti, teks palikti vėlesniam laikui“, – sako G. Janušauskienė.