Siekis didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą išlieka ne mažiau aktualus ir 2021-2027 m. finansavimo periode, todėl ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) metodu grįstų priemonių svarba taip pat nėra sumažėjusi.

Poreikį didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą liudija ir žemas pilietinės galios Lietuvoje indeksas, ir sąlyginai nedidelė Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėn. dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus, dalis. Taip pat pažymėtina, kad 2014-2020 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į BIVP metodo įgyvendinimui pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą skirto finansavimo dydį, BIVP metodas buvo taikytas tik 38 miestuose (savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 6 tūkst. gyventojų) ir (ar) jų dalyse, kurių teritorijose gyvena iš viso ~ 748 tūkst. gyventojų, nors miestų vietos veiklos grupės buvo parengusios beveik 60 vietos plėtros strategijų (teritorijose, dėl kurių parengtoms vietos plėtros strategijoms neskirtas finansavimas, gyvena ~ 202 tūkst. gyventojų). Iš viso miestuose (savivaldybių centruose ir kituose miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 6 tūkst. gyventojų) gyvena ~1,8 mln. gyventojų. Taigi 2014-2020 m. laikotarpiu BIVP metodo taikymo aprėptis miestuose ir atitinkamai bendruomenės galimybės ,,iš apačios“ principu spręsti bendruomenei aktualias problemas, buvo sąlyginai nedidelės.

BIVP metodas ir naujajame finansavimo periode bus priemonių, kuriomis numatoma didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą, pagrindas. Tik rezultatų numatoma siekti gerokai didesnių, – jei 2020 m. Lietuvoje buvo 415 pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus subjektų, dalyvavusių rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategijas, tai planuojama, jog minėtas rodiklis 2027 m. išaugs dvigubai.

Į vietos veiklos grupes orientuotos naujojo finansavimo periodo priemonės ne tik skatins vietose veikiančių subjektų kooperavimąsi ir bendradarbiavimą sprendžiant vietovėse nustatytas viešųjų paslaugų problemas, bet ir padės sutelkti vietos subjektų išteklius ir kompetenciją, leis kompleksiškiau ir rezultatyviau spręsti konkrečią problemą, sudarys sąlygas vietose užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius, padės sustiprėti mažiau patirties tokių problemų sprendime turinčioms nevyriausybinėms ar (ir) kitoms bendruomeninėms organizacijoms.

Projektai visoms priemonės veikloms, kurių įgyvendinimo finansavimo šaltinis – 2021-2027 m. ES struktūrinių fondų lėšos, bus atrenkami konkurso būdu.

• finansuojant vietos plėtros strategijų rengimo projektus, planuojama parengti 60 vietos plėtros strategijų, skirtų miestų, kurie yra savivaldybių centrai ir (arba) kuriuose gyvena daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, ar jų dalių ir, kai reikalinga, su nurodytais miestais susijusių teritorijų (priemiesčių ir funkcinių miestų zonų) vystymui. Taikant ,,iš apačios į viršų“ principą (bendradarbiaujant su bendruomene), vietos plėtros strategijose bus identifikuojamos vietovėse esančios socialinės atskirties ir nepakankamos integracijos problemos, nustatomi vietovės vystymo šioje srityje poreikiai ir potencialas, suplanuojami veiksmai (įskaitant bendruomenei į veiksmų įgyvendinimą sutelkti reikalingus veiksmus) ir kt. Tokiai paramai planuojama skirti apie 600,00 tūkst. eurų;
• finansuojant paramą vietos plėtros strategijų įgyvendinimui, bus investuojama į vietos plėtros strategijų veiksmus, skirtus didinti gyventojų socialinę įtrauktį, remti bendruomenei aktualių gyventojų skurdo ir atskirties problemų sprendimą (t. y. prevencinių priemonių socialiai pažeidžiamiems ir socialinės rizikos asmenims taikymas, pagalba socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams įsitraukti į visavertį visuomenės gyvenimą, asmenims iš pažeidžiamų grupių – įsitraukti į darbo rinką ir imtis savarankiško darbo, verslo ir šioje veikloje išsilaikyti) ir socialinio verslo, padedančio vietoje spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas, bendruomenėse kūrimosi ir plėtros skatinimą. Šioms problemoms spręsti numatoma skirti apie 40,45  mln. eurų.

Parama taip pat bus teikiama už vietos plėtros strategijų rengimą atsakingų vietos veiklos grupių veiklai (vietos plėtros projektų atrankai, vietos plėtros strategijos valdymui, stebėsenai, vertinimui, ir vietos veiklos grupių atstovų kompetencijų stiprinimui) ir strategijos aktyviam taikymui. Remiantis Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairėmis vietos subjektams, aktyviu strategijos taikymu laikomas partnerių gebėjimų užmegzti ryšį su bendruomene stiprinimas ir  pavienių asmenų bei grupių skatinimas padėti jiems pateikti projektus, kuriais būtų padedama įgyvendinti vietos plėtros strategiją; aktyvus taikymas apima: paramą bendruomenės organizacijoms, bendruomenės struktūrų kūrimui; skatinimą rengti projektus bei paraiškas ir paramą juos rengiant; informavimo kampanijas; bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais, bendruomenės grupėmis ir galimų projektų vykdytojais ieškant idėjų ir stiprinant pasitikėjimą savo jėgomis ir vieniems kitais; paramą pradėtiems įgyvendinti projektams.

BIVP veiklų grupių veiklos bus įgyvendinamos vadovaujantis šiuo metu rengiamu 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentu (šiuo metu rengiamas). Siekiant tinkamo BIVP metodo miestuose taikymo, bus priimti ir nacionaliniai teisės aktai, reglamentuosiantys reikalavimus vietos plėtros strategijas rengsiančioms ir įgyvendinsiančioms vietos veiklos grupėms, taip pat vietos plėtros strategijų rengimui, atrankai ir įgyvendinimui.

• vietos veiklos grupės veiklos teritorija turi apimti teritoriją, kurioje gyventojų skaičius neviršija 150 tūkst. gyventojų: miestą, kuris yra savivaldybės centras, arba miestą, kuriame gyvena nuo 6 tūkst. iki 150 tūkst. gyventojų, arba miesto dalį, kurioje gyvena nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. gyventojų, arba kelių miestų, iš kurių kiekvienas yra savivaldybės centras arba nuo 6 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų turintis miestas, aglomeraciją, ar miesto dalies, kurioje gyvena nuo 100 tūkst. iki 130 tūkst. gyventojų, ir miesto, kuris yra savivaldybės centras ar turi nuo 6 tūkst. iki 20 tūkst., aglomeraciją; vietos veiklos grupės veiklos teritorija gali apimti savivaldybių centrų ir kitų pirmiau nurodytų miestų ir jų dalių funkcines zonas, priemiesčius.
• vietos veiklos grupės nariais turi būti vietos veiklos grupės veiklos teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai ( NVO ir (ar) kitos bendruomeninės organizacijos, savivaldybė (-ės) bei verslo asociacijos ir (ar) privatūs juridiniai asmenys); nė viena iš šių partnerių šalių negali kontroliuoti vietos veiklos grupės sprendimų priėmimo dėl vietos plėtros strategijos.

Vietos plėtros projektų vykdytojais galės būti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje veikiantys ar gyvenantys viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, jų filialai ar fiziniai asmenys.

Siekiant užtikrinti BIVP veiklų grupės veiklų įgyvendinimo veiksmingumą, numatoma projektų vykdytojams nustatyti reikalavimą rengiant vietos plėtros strategijos priemones ir veiksmus pasirinkti bendradarbiaujant su bendruomene, išanalizavus vietovės vystymo poreikius ir potencialą, atlikus priemonių ir veiksmų alternatyvų vertinimą (ne mažiau kaip 3 alternatyvas) ir nustačius bendruomenei naudingiausią (-ias) alternatyvą (-as).

• 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentą ir nacionalinius teisės aktų, kuriais bus nustatyti reikalavimai vietos veiklos grupėms, vietos plėtros strategijų rengimui ir įgyvendinimui, nuostatas;
• 2021-2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programos nuostatas dėl 4 prioriteto ,,Socialiai atsakingesnė Lietuva“ veiklų, numatytų vykdyti taikant BIVP metodą.

Vietos veiklos grupių parengtos vietos plėtros strategijos turės būti įvertintos regionų plėtros tarybų dėl strategijų atitikties regiono plėtros tikslams, uždaviniams, o dėl tų vietos plėtros strategijų, prie kurių įgyvendinimo numatyta prisidėti savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų) lėšomis – ir savivaldybės (-ių) tarybos (-ų) sprendimas (-ai) dėl tokių lėšų skyrimo vietos plėtros strategijai įgyvendinti.

Planuojama priemonės įgyvendinimo pradžia – 2022 m. I ketv., pabaiga – 2029 m. III ketv. Veiklų įgyvendinimo terminas nustatytas įvertinus prognozuojamą 2021-2027 m. ES investicijų veiksmų programos patvirtinimo terminą ir atsižvelgiant į 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento projekto nuostatą, kad per 12 mėn. nuo veiksmų programos patvirtinimo dienos turėtų būti užbaigtas pirmasis vietos plėtros strategijų atrankos etapas ir vietos plėtros grupėms sudaryta galimybė pradėti įgyvendinti atrinktas vietos plėtros strategijas.

Numatoma, kad veikla ,,Parama vietos plėtros strategijų rengimas“ bus pradėta įgyvendinti 2022 m. I ketv.,  o baigta – 2022 m. III ketv., o veikla ,,Parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ bus pradėta įgyvendinti 2023 m. I ketv., o baigta – 2029 m. III ketv.

Didžiausias skirtumas tarp 2014-2020 BIVP  ir 2021-2027 BIVP yra tas, kad naujajame finansavimo periode BIVP lėšos bus ne tik iš Europos socialinio fondo, bet ir iš Europos regioninės plėtros fondo, – tai reiškia, kad bus finansuojama daugiau „kietųjų“ investicijų. Kitas svarbus skirtumas, kad naujajame periode bus investuojama ir į vietos plėtros strategijų veiksmus padedančius socialinio verslo plėtrai.

Europos Komisija pripažįsta, jog BIVP yra ilgalaikis, paprastai kelis finansavimo laikotarpius trunkantis procesas, ir rekomenduoja šalims prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą stiprinti bendruomenės gebėjimus ir didinti bendruomenės turtą.