Vos metus trukę užsiėmimai padėjo intelekto sutrikimą turintiems vaikams: jie tapo atviresni ir nebijo bendrauti

Praeitų metų rudenį prasidėjęs projektas „Mes kartu – jėga!“ padeda intelekto sutrikimą turintiems vaikams įgyti taip trūkstamų socialinių įgūdžių. Jį įgyvendinančios Varėnos specialiosios mokyklos direktorė Aušrelė Armaitienė teigia, kad iniciatyvos metu įgyvendinamos veiklos jau dabar turi aiškų rezultatą – vaikai mažiau bijo prieiti, paklausti ar tiesiog pabendrauti.

Sutvirtėjo ir raumenys, ir gebėjimas dirbti kartu

Projekte dalyvauja 11 Varėnos specialiosios mokyklos auklėtinių ir 5 jų tėvai, globėjai. Paklausta, ar projekto metu tėvai ir globėjai atlieka lydinčių asmenų „vaidmenį“, A. Armaitienė šypsodamasi atsako, kad ne – jie taip pat aktyviai prisijungia prie veiklų. Tuo tarpu lydintieji asmenys yra mokyklos personalas ir savanoriai.

„Mokyklos dalyviai yra mūsų mokyklos mokiniai, turintys intelekto sutrikimą, ir jų tėvai, globėjai. Tokie mokiniai iš tikro daug sunkiau adaptuojasi visuomenėje, vaikams trūksta bendravimo įgūdžių, o mūsų projektas stengiasi padėti jų įgauti. Pats projektas susideda iš dviejų dalių. Per savaitę vyksta du fizinės veiklos užsiėmimai, du – sveikos gyvensenos. Pastaruosiuose vaikai išmoko pasigaminti įvairių sveikų užkandžių, o sportinės veiklos padėjo vaikams sustiprėti. Sutvirtėjo jų raumenys, o tai labai svarbu – kai kurie jų turi ir fizinę negalią“, – sako mokyklos vadovė.

Iniciatyva įgyvendinama kartu su aktyvaus laisvalaikio klubu „Juostandis“ ir sporto klubu „Baltažiedė“. Čia dirbantys asmenys savanoriškai sutiko prisidėti prie projekte įgyvendinamų veiklų.

„Labai džiaugiasi ir tėvai, ir vaikai. Labiausiai, žinoma, vaikai. Mūsų auklėtiniai visada turi žinoti, kaip atrodys jų diena, viskas turi būti sustyguota iš anksto. Tai tą dieną, kai turi būti užsiėmimas, visada klausia, ar šiandien gaminsime ką nors? Jie visi labai nori sportuoti, jiems sporto salėje įdomu – pilna kamuolių, priemonių. Labai džiugu, nes fizinė veikla yra labai svarbi. Pirmiausia, jie išmoksta dirbti kartu, bendrauti. O šiems vaikams bendravimas – svarbiausia, nes jie stokoja socialinių įgūdžių“, – dalijasi A. Armaitienė.

Pasakodama apie sveikos gyvensenos užsiėmimus, pašnekovė atskleidžia, kad užkandžius vaikai gamindavosi pačioje mokykloje. Švietimo įstaigos vadovė sako, kad kiekvieną užsiėmimą su vaikais gamindavo kokį nors naują patiekalą. Tiesa, kad tai būtų įmanoma teko įsigyti ir naujos įrangos.

„Projekte buvo numatyta, kad dalyvauja tik Varėnos miesto gyventojai, tačiau kai kurie mūsų mokiniai yra Varėnos rajono gyventojai. Tad bandome išsiversti su mažesne pinigų suma, nes už tuos mokinukus, kurie nėra Varėnos miesto gyventojai, lėšų nėra numatyta. Tačiau visko pakanka – įsigijome šaldytuvą, virtuvės įvairių prietaisų, indų, kurie reikalingi mūsų projektui įgyvendinti.

Sportas – žaidybine forma

Su vaikais dirbo sporto klubo „Baltažiedė“ treneriai Rimantė Galinienė ir Marius Galinis. R. Galinienė atskleidžia, kad iki tol darbo patirties su intelekto sutrikimą turinčiais vaikais neturėjo, tad iš pradžių tai buvo šioks toks iššūkis.

„Nuo įprastų treniruočių vaikams skyrėsi ir krūvis, kurį galima duoti, ir bendravimo pobūdis. Šie vaikai yra jautresni, kartais gerokai giliau „nugrimzdę“ į savo vidinį pasaulį. Regis, ryšį su jais radome per nuoširdumą, įvertindami juos, kaip unikalias asmenybes ir specifiškai adaptuodami fizinio krūvio užduotis. Pavyzdžiui, prieš kai kuriuos pratimų kompleksus aptardavome juos visi kartu ir vaikai, tam, kad atliktų pratimus „pavirsdavo“ kokiais nors personažais, gyvūnais, įgyvendinančiais užduotis.

Taip pat būdavo tokių užsiėmimų, kai tikslingai skirdavome į dvi grupes. Jų užduotys skirdavosi, nes stipresni mėgdavo „patraukti per dantį“ tuos vaikai, kurie lėčiau susiorientuodavo. Būdavo ir užduočių skirtų tik mergaitėms, nes jos norėdavo kad mankšta būtų su šokio elementais“, – pasakoja pašnekovė.

Ji priduria, kad vaikai užsiėmimuose atlieka jų amžiui saugius bendro fizinio paruošimo pratimus, estafetes, įvairius fizinio pobūdžio žaidimus. Kiekvienas užsiėmimas pradedamas pramankšta, apšilimu, ir baigiamas atvėsimu, atsipalaidavimu, prasitempimu. R. Galinienė pasakoja, kad vaikai ypač noriai atlieka ir mėgsta, kai pratimai pateikiami žaidybine forma, kūrybiškai, pasitelkiant vaizduotę – taip pat mėgsta estafetes. Įgavo pasitikėjimo savimi Pašnekovės teigimu, projektu džiaugiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai.

„Jiems patiems projektas yra įdomu, patinka. Tėvai kiekvieną kartą paklausia vaikų, kaip sekasi – jie džiaugiasi, kad vaikai įgijo daugiau socialinių, bendravimo įgūdžių. Ir iš tiesų, pokytis tikrai matosi. Vaikai ir bendrauja laisviau, ir renginiuose matosi, kad jie neišsiskiria iš kitų. Džiaugiamės, nes vaikai nebijo prieiti, paklausti, bendrauti. Tai yra didelis pasiekimas“, – teigiamais projekto rezultatais dalijasi A. Armaitienė.

Tam antrina ir R. Galinienė. Jos teigimu, vos kelių treniruočių vaikai atsivėrė.

„Pamatėme, kad tai be galo motyvuoti, kantrūs, sumaniai ir ryžtingai galintys siekti savų tikslų žmonės. Iš pirmo žvilgsnio atrodantys išsiblaškę, jie, susidomėję tuo ką daro, tapo ypatingai kruopščiai ir nuoširdžiai atliekančiais pratimus. Manau, kad jie ne tik sustiprėjo fiziškai, bet ir įgijo pasitikėjimo. Buvo smagu klausyti direktorės pastebėjimų, kad fizinio lavinimo pamokoje jie vos išsijudina, o atvykę į salę, jie nenustygsta vietoje, džiaugiasi, klausinėja, kokias jiems teks atlikti užduotis šiandien“, – šypsosi trenerė.