Prahoje – diskusijos apie lankstesnį ESF+ lėšų panaudojimą per BIVP

Rugsėjo 7–8 d. Vidaus reikalų ministerijos atstovės Prahoje dalyvavo ESF+ paramos centro (ESF+ Support Centre) organizuotame pažintiniame vizite „Paprastas ir veiksmingas BIVP modelis ESF+: minimalus administravimas, maksimali pridėtinė vertė“. Vizito dėmesio centre – ESF+ teikiamos galimybės įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP), administravimo paprastinimas ir didesnės vertės vietos bendruomenėms kūrimas. Galimybė dalyvauti vizite buvo ypač vertinga – devynių Europos šalių atstovai dalijosi skirtingomis BIVP įgyvendinimo patirtimis, kylančiais iššūkiais ir požiūriais į metodo ateitį.

Vizite dalyvavo devynių Europos šalių atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi įgyvendinant BIVP ir diskutavo apie kylančius iššūkius. Skirtingų šalių patirtis atskleidė, kad, nepaisant skirtingų administravimo sistemų ir pasirinktų sprendimų, valstybės susiduria su panašiais klausimais – kaip sumažinti administracinę naštą, sustiprinti vietos veiklos grupių gebėjimus ir kartu užtikrinti, kad BIVP kurtų realią naudą vietos bendruomenėms. Būtent administravimo paprastumo, vietos veiklos grupių gebėjimų ir poveikio bendruomenėms klausimai buvo pagrindinės vizito temos.

Nors vizito dėmesio centre buvo ESF+, pats BIVP metodas suteikia galimybių derinti skirtingų finansavimo šaltinių lėšas ir politikos sritis. Tai ypač gerai atskleidė Čekijos patirtis.

Čekijoje taikomas išskirtinis BIVP modelis, kurio analogiška forma kitose vizite dalyvavusiose šalyse nėra taikoma. Į metodo įgyvendinimą įsitraukusios penkios ministerijos, o vietos veiklos grupėms suteiktas platesnis vaidmuo ir daugiau atsakomybės. Jos neapsiriboja projektų inicijavimo ar atrankos procesais – daug dėmesio skiria tiesioginiam darbui su vietos bendruomenėmis ir tikslinėmis grupėmis, jų poreikių identifikavimui ir pagalbai ieškant tinkamiausių sprendimų.

Praktiškai susipažinti su tokiu veikimo principu dalyviai galėjo lankydamiesi Brdy–Vltava vietos veiklos grupės teritorijoje, kur buvo pristatyti ESF+ lėšomis įgyvendinami projektai ir sudaryta galimybė tiesiogiai diskutuoti su vietos projektų vykdytojais.

Čekijos modelis dėl skirtingų valstybių teisinės ir institucinės aplinkos negali būti vertinamas kaip tiesiogiai perkeltinas sprendimas. Tačiau pažintis su juo paskatino į BIVP pažvelgti plačiau – ne tik per jau susiformavusio administravimo modelio rėmus, bet ir per pačios BIVP esmės bei jos kuriamos vertės vietos bendruomenėms prizmę. Vizito metu pristatytos skirtingų šalių patirtys parodė, kad ieškant sprendimų galima svarstyti įvairius institucijų bendradarbiavimo, atsakomybių pasidalijimo ir vietos veiklos grupių įgalinimo būdus.

Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo skirta BIVP ateičiai po 2027 metų. Dalyviai diskutavo, kurios šiuo metu taikomos praktikos galėtų būti tęsiamos ar pritaikomos naujuoju programavimo laikotarpiu, kokių pokyčių tam reikėtų ir kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp už BIVP atsakingų institucijų, Europos Komisijos ir kitų suinteresuotųjų šalių.

Šios diskusijos aktualios ir Lietuvai, rengiantis 2028–2034 m. laikotarpiui ir svarstant BIVP ateities modelį. Kitų šalių patirtys nesuteikia vieno universalaus atsakymo, tačiau padeda kelti klausimus, kuriuos svarbu įvertinti kuriant naujo laikotarpio sistemą: kiek joje gali būti lankstumo, kaip sumažinti administracinę naštą, kaip geriau koordinuoti skirtingas politikos sritis ir kokį vaidmenį suteikti vietos veiklos grupėms.

Baigiamosiose vizito diskusijose kiekvienos šalies atstovai buvo kviečiami įvardyti pagrindinę išsivežamą idėją ir konkretų veiksmą, kurį ketina tęsti nacionaliniu lygmeniu. Lietuvos atstovėms viena svarbiausių vizito minčių – diskutuojant apie BIVP ateitį neapsiriboti šiandien veikiančio modelio ribomis ir ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti BIVP esmę, kartu kuriant paprastesnį, lankstesnį ir vietos poreikiams jautresnį jos įgyvendinimą.