Renginio metu aptarta BIVP pažanga, įgyvendinimo iššūkiai, 2028–2034 m. programavimo laikotarpio perspektyvos bei naujos kryptys, kurios leis dar labiau stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį sprendžiant socialinius, ekonominius ir visuomenės atsparumo iššūkius. Sveikindamas renginio dalyvius vidaus reikalų viceministras pažymėjo, kad miestų vietos veiklos grupės per pastaruosius metus tapo svarbiu partneriu įgyvendinant vietos plėtros politiką. „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip sprendimai gali būti priimami arčiausiai žmonių. Miestų vietos veiklos grupės ne tik administruoja projektus – jos telkia bendruomenes, stiprina partnerystes ir padeda kurti pokyčius ten, kur jų labiausiai reikia. Šiandien jau galime kalbėti ne tik apie pasiektus rezultatus, bet ir apie naujas galimybes, kurios atsivers ateinančiame programavimo laikotarpyje“, – sakė viceministras. Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas diskusijoms dėl bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo taikymo po 2027 metų. Aptartos Europos Sąjungos politikos kryptys, galimi pokyčiai ir miestų vietos veiklos grupių vaidmuo formuojant naujojo laikotarpio sprendimus. Vidaus reikalų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorė Virginija Lauruvėnė pabrėžė, kad miestų vietos veiklos grupių sukaupta patirtis bus svarbi planuojant ateities investicijas. „Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vietos partnerystės geba pasiūlyti efektyvius sprendimus sudėtingoms socialinėms problemoms spręsti. Todėl rengiantis naujam programavimo laikotarpiui ypač svarbu išgirsti vietos veiklos grupių įžvalgas ir kartu ieškoti būdų, kaip dar labiau sustiprinti bendruomenių vaidmenį miestų plėtroje“, – teigė V. Lauruvėnė. Antrąją renginio dieną daug dėmesio skirta vienai svarbiausių šiuo metu BIVP krypčių – civilinės saugos švietimui. Miestų vietos veiklos grupėms numatytas papildomas finansavimas, kuris sudarys galimybes į vietos plėtros strategijas integruoti bendruomenių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir krizių valdymo temas. Civilinės saugos švietimo veikloms įgyvendinti numatyta skirti 5,2 mln. eurų, o vietos plėtros strategijų administravimui papildomai skiriama beveik 894 tūkst. eurų. Tikimasi, kad šios lėšos padės stiprinti bendruomenių žinias ir praktinius gebėjimus, didins visuomenės pasirengimą galimoms krizėms bei prisidės prie saugesnių ir atsparesnių miestų kūrimo. Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Miestų vietos veiklos grupių kompetencijų ir bendradarbiavimo stiprinimas“. Projektą vykdo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerija.