D.U.K.

1. Klausimas: Taisyklių 4.3.3. p. nurodyta, kad vietos valdžios atstovas – miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijoje veikiančios savivaldybės, kuri yra VVG narė, tarybos paskirtas asmuo, tos savivaldybės valdomos įmonės, administravimo subjekto ar kitos VVG teritorijoje veikiančios valstybės įstaigos, organizacijos, kurios yra VVG narės, atstovas (išskyrus savivaldybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus), kurio dalyvavimo kolegialaus VVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti viešajam interesui. Šiame punkte nurodyta, kad vietos valdžiai negali atstovauti savivaldybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tačiau nerandame kituose punktuose, kad savivaldybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, turintys verslą ar deleguoti NVO, negali atstovauti verslo arba NVO sektoriaus. Ar pagal Taisykles savivaldybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai gali atstovauti verslą ir (ar) NVO partnerius miesto VVG kolegialaus valdymo organe ir /ar visuotiniame narių susirinkime?

Atsakymas: paaiškiname, kad savivaldybės tarybos deleguotas vietos valdžios atstovas gali atstovauti tik viešajam interesui. Taip pat paaiškiname, kad savivaldybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, turintys verslą ar deleguoti atstovauti NVO, gali atstovauti pilietinės visuomenės ar verslo sektoriams t. y. jeigu asmuo, išrinktas į kolegialų VVG valdymo organą, pagal faktinę padėtį turi galimybę atstovauti pilietinės visuomenės ir verslo sektoriams (pvz., yra bendruomeninės organizacijos narys ir verslininkas), tačiau šis asmuo turi raštu aiškiai išreikšti, kuriam sektoriui atstovaujama einant kolegialaus miesto VVG valdymo organo nario pareigas.

Atkreipiame dėmesį, kad turi būti vengiama interesų konflikto ir siekiama nesukelti abejonių dėl savo veiklos skaidrumo bei objektyvumo bei primename, kad interesų konfliktų rezultatas yra šališki, subjektyvūs, neskaidrūs sprendimai, netinkamas pareigų atlikimas arba, kai atsiranda aplinkybių sudarančių prielaidas tokiam įspūdžiui.

2. Klausimas: Taisyklių 4.3 p. nurodyta, kad juridinio asmens nariais yra juridinio asmens veiklos teritorijoje veiklą vykdančiu trijų šalių partneriai, tačiau, jo 4.3.3. p. kalbama apie fizinį asmenį, kuris atstovauja partnerį kolegialiame organe. Ar fizinis asmuo – savivaldybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, gali atstovauti savivaldybę visuotiniame narių susirinkime?

Atsakymas: paaiškiname, kad savivaldybės, veikiančios miesto VVG teritorijoje, tarybos teisė ir pareiga yra deleguoti vietos valdžios atstovą (-us) atstovauti viešajam interesui ir tik šis savivaldybės tarybos deleguotas vietos valdžios atstovas gali atstovauti vietos valdžiai ir tai reiškia, kad jei savivaldybės taryba nedelegavo asmens, kaip atstovo, tai jis ir negali atstovauti vietos valdžiai.

3. Klausimas: Taisyklių 4.4.2. p. nurodyta, kad jeigu juridinio asmens nariai yra organizacijos, veikiančios didesnėje negu apibrėžta juridinio asmens veiklos teritorija arba neturinčios apibrėžtos veiklos teritorijos (pvz., regiono verslininkams atstovaujančios verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos), į valdymo organą deleguoti atstovai turi būti tiesiogiai susiję su juridinio asmens veiklos teritorija (pvz., į valdymo organą deleguotas asmuo gyvena juridinio asmens veiklos teritorijoje ir (arba) dirba verslo asociacijoje atstovaujamos įmonės buveinės ar filialo veiklos teritorijoje). Kaip suprantama, kad deleguotas asmuo gyvena tikslinėje teritorijoje? Ar asmuo turi būti deklaravęs gyv. vietą miesto VVG tikslinėje teritorijoje, ar užtenka, jog asmuo pagrindžia, kad gyvenamoji vieta, kai kuriais atvejais, skiriasi nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Atsakymas: paaiškiname, kad tinkamu deleguotu partneriui atstovaujančiu atstovu laikomas atstovas, deleguojamas iš verslo įmonės / filialo, kurios / kurio buveinės adresas yra miesto VVG veiklos teritorijoje, taip pat, kai deleguojamas atstovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą) miesto VVG teritorijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad deleguoto atstovo gyvenamosios vietos reikalavimas netaikomas savivaldybės tarybos deleguotam atstovui, nepaisant to, kad savivaldybės teritorija yra didesnė nei vietos plėtros strategija (toliau – VPS) teritorija.

4. Klausimas: Taisyklių 4.1. p. nurodyta, kad juridinio asmens veiklos tikslas ar vienas iš tikslų atitinka 2021–2027 metų investicijų programos 4.7 konkretų uždavinį „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą“ ir 4.9 konkretų uždavinį „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“. Ar reikalinga įsitraukti į miesto VVG į įstatus 4.9. p. uždavinio sąvoką „aprūpinimas būstu“, jog taikomos tokios priemonės, nes per VVG tokios priemonės nebus taikomos, tik pagal 4.9. p uždavinį remiamas socialinis verslas.

Atsakymas: atkreipiame dėmesį, kad rengiant ar atnaujinant miesto VVG įstatus, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad Asociacijos įstatuose turi būti nurodyti asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis.

Paaiškiname, kad miesto VVG įstatuose veiklos tikslas neprivalo būti įvardintas tokiomis pat formuluotėmis, kaip 2021–2027 m. Investicijų programos 4.7. ir 4.9. konkrečių uždavinių formuluotės, tačiau įtraukti tikslai turi esme atitikti minėtų uždavinių tikslus.

5. Klausimas: Taisyklių 4.5.1. p. nurodyta, kad juridinis asmuo vadovaujasi partnerystės ir atvirumo principu – įvairioms socialinėms grupėms suteikiamos vienodos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategiją, siekiama į juridinio asmens veiklą įtraukti naujų narių (bendruomeninių ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių, kitų savivaldybės institucijų, nenurodytų Taisyklių 4.3 p.). Kokiu būdu bus įrodoma, kad buvo siekiama įtraukti naujus narius?

Atsakymas: paaiškiname, kad siekiant įgyvendinti partnerystės ir atvirumo principą, įvairioms socialinėms grupėms suteikiamos vienodos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategiją, siekiama į juridinio asmens veiklą įtraukti naujų narių. Šio principo laikymąsi miesto VVG turės patvirtinti pasirašydama Projekto atitikties specialiesiems projektų atrankos kriterijams deklaraciją. Kvietimas jungtis prie miesto VVG veiklos gali būti viešinamas per viešus gyventojų susirinkimus, televizijos ir radijo laidas, informaciniuose straipsniuose spaudoje, miesto VVG interneto svetainėje (jeigu tokia yra), socialiniuose tinkluose, atliekant gyventojų apklausas ir kt. Papildomų įrodymų dėl šio principo laikymosi teikiant vietos plėtros strategijas pateikti nereikės, nebent kils pagrįstų abejonių, kad miesto VVG nesilaiko šio principo reikalavimų.

6. Klausimas: Taisyklių 4.5. nurodyta, kad juridinis asmuo vadovaujasi šiais principais: 4.5.2. lyčių lygybės – juridinio asmens nariais ir (arba) jo kolegialaus valdymo organo nariais yra moterys ir vyrai ir nė vienos iš lyčių atstovų nėra daugiau kaip 60 procentų. Ar pakanka, kad atsižvelgiama į reikalavimą ir tik kolegialaus valdymo organo nariais yra moterys ir vyrai ir nė vienos iš lyčių atstovų nėra daugiau kaip 60 procentų?

Atsakymas: taip.

7. Klausimas: Taisyklių 4.5.4. p. nurodyta, kad juridinis asmuo vadovaujasi jaunimo dalyvavimo principu – bent vienas kolegialaus valdymo organo narys vietos plėtros strategijos rengimo metu yra jaunesnis negu 29 metų ir (arba) deleguotas savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos arba savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, veikiančios teritorijoje, kuri atitinka Taisyklių 10.1–10.5 papunkčiuose nurodytas sąlygas. Įvertinus, kad savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudaromos, jog atitiktų reikalingas proporcijas balsų t. y. 50 proc. iš deleguotų savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos asmenų, 25 proc. savivaldybės tarybos deleguotų asmenų ir 25 proc. savivaldybės administracijos deleguotų asmenų. Taisyklių projekte buvo suderinta, kad bus galima deleguoti iš nevyriausybinės jaunimo organizacijos asmenį, atstovauti jaunimo reikalus miesto VVG kolegialaus valdymo organe. Taigi klausimas, jei bus deleguotas asmuo iš jaunimo reikalų tarybos, kurį buvo delegavusi savivaldybės taryba. Ar toks variantas tinkamas, nes tai jau vietos valdžios atstovas.

Atsakymas: atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės jaunimo organizacijos tarybos visuotiniu nariu susirinkimu deleguoja narį (-ius) į savivaldybės jaunimo reikalų taryba, t. y. deleguotas asmuo (-ys) yra iš nevyriausybinės jaunimo organizacijos ir tokių asmenų savivaldybės jaunimo reikalų taryboje yra 50 proc. visų narių. Todėl svarbu savivaldybės jaunimo organizacijos tarybą informuoti ir atkreipti jos dėmesį, kad deleguojant asmenį (-ius) iš savivaldybės jaunimo reikalų tarybos turi būti įvertinama, kad asmuo nebūtų iš savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos deleguotų asmenų.

8. Klausimas: Taisyklių 4.3.3. p. nurodyta, kad vietos valdžios atstovas – miesto VVG teritorijoje veikiančios savivaldybės, kuri yra miesto VVG narė, tarybos paskirtas asmuo, tos savivaldybės valdomos įmonės, administravimo subjekto ar kitos VVG teritorijoje veikiančios valstybės įstaigos, organizacijos, kurios yra VVG narės, atstovas (išskyrus savivaldybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus), kurio dalyvavimo kolegialaus VVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti viešajam interesui. Aišku, kad Savivaldybės tarybos narys (politikas) negali kolegialiame valdymo organe (Valdyboje) atstovauti vietos valdžią. Tačiau ar gali savivaldybės politikas būti išrinktas į Valdybą, jei atstovauja verslą (pvz. yra įmonės, kuri yra miesto VVG narys, atstovas) arba NVO? Reikėtų atsakymo vienu žodžiu: Gali arba Negali.

Atsakymas: atsakymas prie pirmo klausimo.

9. Klausimas: kolegialaus valdymo organo (Valdybos) sudėtis turi atitikti naujiems reikalavimams prašant paramos VPS parengimui (praktiškai jau dabar) ar tik 2023 metų pavasarį, teikiant vertinimui parengtą VPS?

Atsakymas: paaiškiname, kad miesto VVG ir jos kolegialaus valdymo organo sudėties reikalavimai įtvirtinti Taisyklių 4 p. punkte ir šie reikalavimai taikomi tiek steigiant miesto VVG tiek jau veikiančiai miesto VVG formuojant kolegialų valdymo organą, jeigu miesto VVG  pretenduos gauti VPS rengimui skirtą finansinę paramą, rengs ir įgyvendins VPS.

10. Klausimas: Taisyklių 18.2.3. p. nurodyta, kad lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai; lėšų poreikis veiksmui įgyvendinti turi būti nustatytas pagrįstai, įvertinus rinkoje esančias panašių paslaugų, prekių kainas, darbo užmokesčio įkainius. Kaip įsivaizduojate reikalavimo įgyvendinimą? Potencialūs vietos projektų pareiškėjai turėtų VVG pateikti projekto idėjas su išskaidytu ir pagrįstu biudžetu (tame tarpe komerciniais pasiūlymais)?

Atsakymas: atkreipiame dėmesį, kad lėšos turi būti pakankamos ir realios numatytiems veiksmams įgyvendinti. Tam numatant lėšas turi būti atlikta kainų analizė ir pateikiamas kiekvienam veiksmui numatytas kainų pagrindimas. Lėšų poreikį galima nustatyti remiantis statistine, palyginamąja, rinkos tyrimų informacija, išankstiniais tiekėjų apklausos rezultatų duomenimis, kainų analize, statistikos departamento duomenimis.

Gali būti pvz.: įvertinus rinkoje esančių panašių paslaugų, prekių kainų – bent 3 (trijų) skirtingų prekių tiekėjų ir (arba) paslaugų teikėjų, ir (arba) darbų vykdytojų, prekiaujančių panašiomis prekėmis ir (arba) teikiančių panašias paslaugas, vykdančių panašius darbus ir kuriems tai yra įprasta komercinė-ūkinė veikla, komerciniais pasiūlymais arba jų interneto tinklalapiuose esančiomis kainomis kompiuterio ekrano nuotraukų forma (anglų k. „Print Screen“), arba kitu būdu, leidžiančiu objektyviai palyginti bent 3 (trijų) skirtingų prekių tiekėjų ir (arba) paslaugų teikėjų, ir (arba) darbų vykdytojų, prekiaujančių panašiomis prekėmis ir (arba) teikiančių panašias paslaugas ir (arba) vykdančių panašius darbus ir kuriems tai yra įprasta komercinė-ūkinė veikla, siūlomas kainas.

11. Klausimas: ar savivaldybės tarybos narys, turintis verslą (vadovas), gali atstovauti verslo sektorių VVG kolegialiame valdymo organe, jei verslo subjektas yra VVG narys? Ar savivaldybės tarybos narys, NVO vadovas/atstovas, gali atstovauti verslo sektorių VVG kolegialiame valdymo organe, jei tas NVO yra VVG narys? Savivaldybės taryba nėra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tarybos nariai nėra darbuotojai.

Atsakymas: atsakymas prie pirmo klausimo.

Pagal Aprašo 13.1-13.2 ir 16 p., pareiškėjais gal būti juridiniai asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
1) kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
2) kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas ir veikia ne trumpiau kaip 2 metus (netaikoma vietos veiklos grupėms ir biudžetinėms įstaigoms)
Išvardintas sąlygas pareiškėjas turi atitikti paraiškos, nurodytos Aprašo 57 punkte, pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (t. y. Europos socialinio fondo agentūrai) dieną. Aprašo nuostatomis nereikalaujama, kad iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai pareiškėjas veiklą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje būtų vykdęs 2 metų ar kitą laikotarpį.

Taip, laikytina. Tai, kad parapija (pareiškėjas / partneris) yra nevyriausybinė organizacija, pagrindžiančiu dokumentu yra pareiškėjo (partnerio) pasirašyta Nevyriausybinės organizacijos deklaracija, kurios forma pateikiama priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3 priede. Pareiškėjas (partneris), pasirašydamas nurodytą deklaraciją, patvirtina, kad jo tikslas (veikla) yra ne tik religijos tikslų įgyvendinimas.

Taip, gali.
Pagal Civilinio kodekso 2.53-2.54, 2.66 straipsnių nuostatas:
– juridinio asmens filialu yra laikomas struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų;
– juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles;
– juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose be kitos informacijos turi būti nurodyta juridinio asmens filialo buveinė (adresas); juridinio asmens filialai (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai) registruojami juridinių asmenų registre.

Taigi, remiantis priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3.6 papunkčio nuostatomis, juridinio asmens filialas laikytinas veikiančiu vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir todėl galinčiu būti pareiškėju, jeigu filialo buveinė (buveinės adresas) yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir (arba) vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje yra nekilnojamas turtas, kurį teisėtais pagrindais valdo juridinis asmuo, kurio filialu yra pareiškėjas, ar pats filialas, ir kuriame nekilnojamą turtą valdantis filialas vykdo faktinę veiklą.

Pagal priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo, kuris patvirtintas vidaus reikalų ministro 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1V-77, (toliau – Aprašas) 13.1-13.2 ir 16 p., pareiškėjais gal būti juridiniai asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
1) kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
2) kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas ir veikia ne trumpiau kaip 2 metus (netaikoma vietos veiklos grupėms ir biudžetinėms įstaigoms)
Išvardintas sąlygas pareiškėjas turi atitikti paraiškos, nurodytos Aprašo 57 punkte, pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (t. y. Europos socialinio fondo agentūrai) dieną. Aprašo nuostatomis nereikalaujama, kad iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai pareiškėjas veiklą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje būtų vykdęs 2 metų ar kitą laikotarpį.

Vadovaujantis Aprašo 2.11 p. ir 4 punktų nuostatomis, Apraše vartojama sąvoka ,,socialiniai partneriai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše, patvirtintame finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499. Nurodytame teisės akte nustatyta, kad socialiniai partneriai – darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
Darbuotojų organizacijomis suprantamos profesinės sąjungos ir jas vienijančios bei atstovaujančios organizacijos, darbdavių organizacijomis – įvairios darbdavius vienijančios ir juos atstovaujančios asociacijos.

Taip, kadangi:
pagal priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 22.4 papunktį, vykdant pagalbos verslo pradžiai teikimo veiklas tinkama tikslinė grupė – jauno verslo subjektų, kurių veiklos vykdymo vieta – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija, atstovai ir darbuotojai;
pagal priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3.4 papunktį, jaunu verslo subjektu suprantama tam tikrą laiką veikianti labai mažai įmonė arba savarankišką darbą vykdantis asmuo, atitinkantys Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą smulkaus ir vidutinio verslo subjekto sampratą;
pagal Socialinių įmonių įstatymo 3 str. 1 d., socialine įmone suprantama socialinės įmonės statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, atitinkantys Socialinių įmonių įstatyme nustatytas sąlygas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 str. 3 d. apibrėžta, kad įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos projekto veiklos, atitinkančios Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytas veiklas, projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdę projekto veiklas, išlaidos, taip pat projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, išlaidos, yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas.
Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.16 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos 10.1.1 papunktyje numatytos veiklos, negali būti finansuojamos iš išorės tiekėjų perkamų socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų išlaidos.
Pagal Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 4, 5.1, 5.5, 5.8, 5.15, 5.16 papunkčius:
1) galėtų būti finansuojamos tokios projekto veiklų, atitinkančių Aprašo 10.1.1. papunktyje nurodytas veiklas, išlaidos:
– patalpų, reikalingų renginiams vykdyti, nuomos ir eksploatavimo išlaidos;
– renginiams vykti reikalingos įrangos ir trumpalaikio turto įsigijimo, nuomos ir pan. išlaidos;
– renginių organizavimo, vykdymo veiklas vykdančių savanorių (pvz., moderatoriaus) išlaidos, susijusios su savanoriškos veiklos vykdymu – (pvz., telefono išlaidos, kt. savanoriškai veiklai vykdyti reikalingų priemonių išlaidos, taip pat savanorių maitinimo išlaidos, jei per parą savanoriaujama ne mažiau kaip 4 val.;
2) negalėtų būti skiriamas finansavimas moderatoriaus darbo užmokesčiui ar asmeniui, įmonei, moderavimo paslaugas teikiantiems pagal paslaugų teikimo sutartį. Moderatoriaus darbo užmokestis už jo darbą vykdant projekto veiklas gali būti pripažįstamas projekto vykdytojo nuosavu įnašu.

Pagal priemonę gali būti finansuojami savanorių, kurie organizuos savipagalbos grupes, mokymai, reikalingi jiems pasirengti tokiai savanoriškai veiklai. Tokių mokymų išlaidos būtų finansuojamos vadovaujantis:
– Aprašo 10.5 punkto nuostatomis, kuriomis numatyta, kad pagal Aprašą remiamas savanorių mokymas;
– Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.10 papunkčio nuostatomis, kuriomis numatyta, kad pagal Aprašą yra tinkamos finansuoti projekto veiklas vykdančių savanorių mokymų, reikalingų savanorius parengti savanoriškos veiklos atlikimui, išlaidos.

Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.14 papunktyje nustatyta, kad veiklas vykdančių savanorių ir projekto veiklų, atitinkančių Aprašo 10.2.1.1–10.2.1.4 papunkčiuose nurodytą remiamą veiklą, dalyvių maitinimo išlaidos; maitinimo išlaidos kompensuojamos tik tuo atveju, kai projekto veiklas vykdančio savanorio ar projekto veiklų dalyvio tiesioginis dalyvavimas projekto veiklų vykdyme trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą; maitinimo išlaidos apmokamos taikant fiksuotąjį įkainį, kurio dydis nustatytas Užimtumo ir socialinės įtraukties priemonių dalyvių maitinimo fiksuotojo įkainio nustatymo pagrindime, skelbiamame interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į pateiktą pastebėjimą dėl Aprašo 10.1.1 punkte numatytų veiklų dalyvių maitinimo išlaidų, numato tikslinti finansavimo sąlygas taip, kad būtų galimybė projekto lėšomis finansuoti tokių projekto veiklų dalyvių maitinimo išlaidas taikant fiksuotąjį įkainį.

Tokie kursai yra vykdomi pagal neformaliojo švietimo programas, todėl, siekiant projekto tikslų, jie galėtų būti finansuojami (tiek apmokant projekto vykdytojo ar partnerio darbuotojų, vykdančių mokymus, darbo užmokesčio ir kt. kursams vykdyti reikalingas išlaidas (kai kursus vykdo pats projekto vykdytojas ar partneris), tiek kursų vedimo paslaugų išlaidas (kai kursai vedami pagal su išorės paslaugų teikėju sudarytas sutartis), išskyrus atvejus, kai tokie kursai vykdomi pagal Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytas veiklas, siekiant mažinti gyventojų esamą socialinę atskirtį .
Tuo atveju, jei kursai organizuojami vykdant projekto veiklas, atitinkančias Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytą veiklą:
– projekto vykdytojo darbuotojų, organizuojančių tikslinei grupei kursus, darbo užmokestis gali būti finansuojamas tik kaip nuosavas įnašas – Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos projekto veiklos, atitinkančios Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytas veiklas, projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdę projekto veiklas, išlaidos, taip pat projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, išlaidos, yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas;
– negali būti finansuojamos kursų paslaugos, teikiamos pagal paslaugų teikimo sutartis -Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.16 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos 10.1.1 papunktyje numatytos veiklos, negali būti finansuojamos iš išorės tiekėjų perkamų socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų išlaidos;
– gali būti finansuojami kursai savanoriams, kurie projekto vykdymo metu savanorystės pagrindu vykdys tikslinės grupės pavežėjimo paslaugas – Aprašo 10.5 punkte numatyta, kad pagal Aprašą remiamas savanorių mokymas, o Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.10 papunktyje numatyta, kad pagal Aprašą yra tinkamos finansuoti projekto veiklas vykdančių savanorių mokymų, reikalingų savanorius parengti savanoriškos veiklos atlikimui, išlaidos. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju savanoriai turėtų pagalbą projekto metu teikti ne tik savo artimiesiems giminaičiams.
Pagal Aprašą negalėtų būti finansuojami mokymai, skirti vairuotojo profesijai įgyti, t. y. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų vairuotojų mokymai.

Pagal Aprašo 75.7.2 papunktį jaunam verslo subjektui negali būti suteikiama nauda perduodant jam verslo pradžiai naudoti tokią įrangą ir kitą turtą, kuris yra jo vykdomos veiklos – nuomos ar išperkamosios nuomos (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, (toliau – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) 77 skyriuje nurodytų veiklų klasių ir poklasių) – objektas (pvz., negali būti perduodami dviračiai, sporto įranga, valtys, poilsio ir sporto reikmenys ir pan., kai jauno verslo subjektas siekia vykdyti (vykdo) dviračių, sporto įrangos, valčių, poilsio ir sporto reikmenų ir pan. nuomos ar išperkamosios nuomos veiklas).
Projekto lėšomis gali būti suteikiama galimybė jauno verslo subjektui naudotis įranga ar kitu turtu, kurį jauno verslo subjektas naudoja teikdamas pramogų ir poilsio organizavimo veiklą (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sekcijoje ,,R“ nurodytas veiklų grupes ir pogrupius, kada tretiesiems asmenims suteikiama prieiga prie įrangos, turto (įskaitant sporto, laisvalaikio įrangą), tačiau ji tretiesiems asmenims neperduodama.

Projekto vykdytojo nuosavu nepiniginiu įnašu gali būti tiks toks projekto veikloms vykdyti reikalingas nekilnojamasis turtas, kurį projekto vykdytojas ar partneris valdo:
– nuosavybės teise;
– arba patikėjimo teise (kai teisės aktų nustatyta tvarka valstybės arba savivaldybių turtą perduoda patikėjimo teise viena biudžetinė įstaiga kitai biudžetinei įstaigai ar pagal turto patikėjimo sutartį kitiems juridiniams asmenims, turto perdavėjas nurašo šį turtą iš savo apskaitos, o perėmėjas įtraukia jį į savo apskaitą pagal turto perdavimo ir priėmimo akte nurodytą įsigijimo vertę ir pripažįsta sukauptą nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą).

Teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729, nauja įstatymo redakcija nuo 2017-07-01);
2. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas (2001 m. sausio 5 d. LRV nutarimas Nr. 16, nauja įstatymo redakcija nuo 2017-01-01);
3. 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 19-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“. Nuoroda: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaita-ir-atskaitomybe/finansine-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaitos-ir-finansines-atskaitomybes-standartai-vsafas ;
4. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos viešojo sektoriaus subjektų tvarkos aprašas, parengtas LR Finansų ministerijos. Nuoroda: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaita-ir-atskaitomybe/finansine-atskaitomybe/pavyzdinis-viesojo-sektoriaus-subjektu-buhalterines-apskaitos-vadovas;
5. 12-as verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“. Nuoroda http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/12-VAS-13-redakcija-nuo-20160101.pdf
6. 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ metodinės rekomendacijos. Nuoroda: http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Metodines-rekomendacijos/2016/12-VAS-MRpagal-14-redakcija-nuo-2016-01-01.pdf
7. 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“. Nuoroda: http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/20-VAS-7-redakcija.pdf .

Vadovaujantis priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) 3.4 papunkčio nuostatomis, ,,3.4. Jauno verslo subjektas – ne ilgiau kaip dvejus metus veikianti labai maža įmonė arba savarankišką darbą vykdantis fizinis asmuo, atitinkantys Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą smulkaus ir vidutinio verslo subjekto sampratą. Laikoma, kad labai maža įmonė veikia ne ilgiau kaip dvejus metus, jei ši įmonė ne anksčiau kaip prieš dvejus metus yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Laikoma, kad fizinis asmuo savarankišką darbą vykdo ne ilgiau kaip dvejus metus, jei:
3.4.1. yra praėję ne daugiau nei dveji metai nuo jo individualios veiklos pradžios datos, nurodytos jam išduotoje individualios veiklos pažymoje, ir jam individualios veiklos pažyma individualiai veiklai vykdyti yra išduota pirmą kartą arba praėjus ne mažiau nei trims metams nuo anksčiau jo pagal individualios veiklos pažymą vykdytos individualios veiklos nutraukimo (taikoma asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą);
3.4.2. arba yra praėję ne daugiau nei dveji metai nuo tada, kai jam pirmą kartą buvo išduotas verslo liudijimas (nesvarbu, kokiai veiklos rūšiai) (taikoma asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą).“

Vadovaujantis priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) (toliau – Aprašas) 3.10 papunkčiu, ,,Savarankiško darbo vykdymo vieta – vieta, kurioje gyvena savarankišką darbą vykdantis asmuo ir (ar) kurios adresu yra nekilnojamasis turtas, kurį nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo savarankišką darbą vykdantis asmuo ir kuriame savarankišką darbą vykdantis asmuo vykdo faktinę individualią veiklą. Vieta, kurioje gyvena savarankišką darbą vykdantis asmuo, laikoma ta vieta, kurią savarankišką darbą vykdantis asmuo projekto dalyvio anketoje yra nurodęs savo gyvenamąja vieta (savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, namo numeris);“

Vadovaujantis Priemonės Aprašo 22.4 papunkčiu, vykdant Aprašo 10.3.2 papunktyje numatytą veiklą (t. y. vykdant pagalbos jauno verslo subjektui teikimo veiklas), tiksline grupe gali būti jauno verslo subjektų, kurių veiklos vykdymo vieta – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija, atstovai ir darbuotojai. Pagal Priemonės Aprašo 3.5 papunktį jauno verslo subjekto atstovu ir darbuotoju yra laikomi:
– jauno verslo subjektas, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, ar asmuo, kuris, kaip turintis teisę dalyvauti jauno verslo subjekto vykdomoje individualioje veikloje, yra nurodytas jauno verslo subjektui išduotame verslo liudijime;
– taip pat jauno verslo subjektas, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ar asmuo, kuris dirba pagal su jauno verslo subjektu, vykdančiu individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, sudarytą darbo sutartį.
Tai reiškia, kad savarankišką darbą (t. y. individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) vykdantis asmuo, kuris gyvena ne vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, o kaimo vietovėje, gali būti tiksline grupe įgyvendinant Priemonės Aprašo 10.3.2 papunktyje nurodytas veiklas tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
1) savarankišką darbą dirbantis asmuo yra jauno verslo subjektas;
2) konkrečios miesto vietos plėtros strategijos, kuriai įgyvendinti skirti projektas, įgyvendinimo teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, kurį nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo savarankišką darbą vykdantis asmuo ir kuriame savarankišką darbą vykdantis asmuo vykdo faktinę individualią veiklą.

Pagal priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) (toliau – Aprašas) 4 punktą, Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – Švietimo įstatymas), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (toliau – Profesinio mokymo įstatymas).

Vadovaujantis Švietimo įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9A3AD08EA5D0/xbPKUCNrMi ) 2 str. 19 d. ir 2 str. 3 d. neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo (t. y. švietimo, vykdomo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti) programas. Neformalųjį švietimą gali vykdyti juridinis asmuo, kurio įstatuose (nuostatuose) numatyta tokia veiklos galimybė, ir fizinis asmuo, galintis būti mokytoju.

Vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.44FA08A7226F/MrAIvBKaBL ) 2 str. 2 d. ir Švietimo įstatymo 2 str. 9 d. ir 12 d. mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (t. y. juridiniame asmenyje ar padalinyje, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas); praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (t. y. fizinį asmenį, užsiimantį individualia švietimo teikėjo veikla). Vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 12 str. neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti (tuo tarpu formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė). Neformalųjį profesinį mokymą mokykline mokymo organizavimo forma gali vykdyti juridinis asmuo, kurio įstatuose (nuostatuose) numatyta tokia veiklos galimybė, ir fizinis asmuo, pagal Švietimo įstatymo 48 str. nuostatas galintis būti mokytoju.

Pameistrystės darbo sutarties, sudarius neformaliojo mokymo sutartį, samprata ir reikalavimai nustatyti Darbo kodekso (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr ) 81-82 str. ir 84 str. Vadovaujantis nurodytomis Darbo kodekso nuostatomis:
1) pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys).
2) pameistrystės darbo sutartis yra terminuota;
3) pameistrystės darbo sutartis sudaroma siekiant įgyvendinti teisės aktų reglamentuojamas mokymo sutartį dėl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir neformalųjį mokymą turinčio teisę vykdyti darbdavio ar mokymo paslaugos teikėjo, sudariusio sutartį su darbdaviu;
4) mokymo sutartis yra pridedama prie pameistrystės darbo sutarties ir yra neatsiejama jos dalis. Pameistrystės darbo sutarties vykdymas darbdavio turi būti organizuojamas taip, kad būtų pasiekti mokymo sutartyje nurodytos mokymo programos tikslai ir kitos mokymo sutarties sąlygos;
5) pameistrystės darbo sutartyje privalo būti nustatyta darbo laiko ir kito mokymosi laiko trukmė. Bendras pameistrio darbo darbdaviui laikas ir kito mokymosi laikas negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę, išskyrus pameistrį iki aštuoniolikos metų, kurio darbo laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Mokymas gali vykti tiek darbovietėje, tiek mokymo įstaigoje;
6) už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Darbovietėje praleistas teorinėms žinioms įgyti ir mokyti darbo vietoje skirtas laikas įskaitomas į faktiškai dirbto laiko trukmę tada, jeigu jis viršija dvidešimt procentų faktiškai dirbto laiko;
7) mokymosi įstaigoje praleistas laikas neįskaitomas į darbo laiką ir už jį darbdavys neprivalo mokėti darbo užmokesčio. Šis laikas neturi sudaryti daugiau negu trisdešimt procentų pameistrystės darbo sutarties galiojimo trukmės;
8) pameistrystės darbo sutartis pasibaigia pasibaigus mokymo sutarčiai dėl neformaliojo mokymo. Ji taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš penkias darbo dienas;
9) darbdavys skiria atsakingą (atsakingus) darbuotoją (darbuotojus) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą (profesijos meistrą). Profesinio mokymo įstaigos vadovas skiria profesijos mokytoją pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, vadovauti.
10) darbdavys privalo užtikrinti neformaliojo mokymo programoje numatytų rezultatų pasiekimą arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, sudarytą kartu su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
11) pabaigus neformaliojo mokymo programą, pameistriui išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
Neformalųjį mokymą turi teisę vykdyti: juridinis asmuo, kurio įstatuose numatyta tokios veiklos vykdymo galimybė; ir pagal Švietimo įstatymo 48 str. nuostatas galintis būti mokytoju.

Vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 str. mokytoju gali būti:
1) pedagogas – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;
2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą;
3) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;
4) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas.

Pameistrystės darbo sutarties, nesudarius mokymo sutarties, samprata ir reikalavimai nustatyti Darbo kodekso (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr) 81-83 str. Vadovaujantis nurodytomis Darbo kodekso nuostatomis:
1) pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys).
2) pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – šeši mėnesiai;
3) sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant šioje mokymo programoje, pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystės darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali būti keičiama tik šalių susitarimu.
4) darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Pažeidus šiuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
5) vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.
6) darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį. Mokymo išlaidų atlyginimas išdėstomas tolygiai per visą pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prieš pameistrystės darbo sutarties terminą, darbdavys neturi teisės reikalauti atlyginti mokymo išlaidų po darbo santykių pasibaigimo.
7) be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, pameistrystės darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš dešimt darbo dienų.
8) darbdavys privalo skirti mokymo programos vadovu kompetentingą savo darbuotoją, kuris vadovauja mokymo procesui, prižiūri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir jį konsultuoja.

Iš esmės tinkamos. Tik pastebėjimas dėl interneto svetainės pasvarstymui – ar tikslinei grupei tokia svetainė bus lengvai atpažįstama kaip galimas informacijos šaltinis apie socialines paslaugas.

Pagal Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.19 papunktį tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis yra laikomos projekto veikloms vykdyti reikalingų projekto personalo ir projekto veiklų dalyvių dalyvavimo renginiuose, užsiėmimuose išlaidos (t. y. bilietų į renginius, užsiėmimus; renginių, užsiėmimų dalyvio mokesčio išlaidas).
Taigi bilietai į kultūros renginius, sporto sales pagal Aprašą gali būti finansuojami.
Dėl abonemento manome, kad greičiausiai kiltų sunkumų pareiškėjui įrodant įgyvendinančiajai institucijai (VšĮ ESFAI), kad abonementas konkrečiu atveju tikrai bus efektyviausias lėšų panaudojimo būdas, nes neaišku, kiek kartų juo bus pasinaudota ir ar pasinaudos asmenys iš tikslinės grupes.

1. PFSA nėra ribojimų savivaldybių įstaigoms vykdyti Aprašo 10.1.1 p. numatytas veiklas ir projekto lėšomis apmokėti šių paslaugų vykdymui reikalingos įrangos, trumpalaikio turto įsigijimo, nuomos, taip pat patalpų išlaikymo išlaidas.
Aprašo 24.2 papunkčiu tik reikalaujama, kad projektų, kurie apima Aprašo 10.1.1 p. numatytas veiklas, pareiškėju ar partneriu būtų NVO.
Žinoma, partnerystė projekte turi teikti naudą projektui.

2. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams (šios rekomendacijos vadovaujantis Aprašo 38 p. taikomos pagal Aprašą finansuojamų projektų tinkamoms finansuoti išlaidoms nustatyti) nustatyta, kad:

,,38. Jeigu tik dalis patiriamų išlaidų yra susijusi su projektu, ši dalis privalo būti aiškiai ir argumentuotai nustatyta kaip faktinis dydis arba taikant pro rata (proporcingo išlaidų priskyrimo) principą. Norėdamas taikyti pro rata principą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas arba partneris turi įgyvendinančiajai institucijai pateikti išlaidų pro rata metodiką ir nurodyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų dalis bus apmokėta kitomis nei projektui skirto finansavimo lėšomis.
Pavyzdžiui, projektui vykdyti naudojamų patalpų nusidėvėjimo sąnaudų ar nuomos išlaidų dalį rekomenduojama skaičiuoti nuo patalpų ploto (projektui vykdyti naudojamo ploto dalis nuo bendro patalpų ploto). Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į tai, kiek laiko patalpos naudojamos projekto reikmėms (pavyzdžiui, jei projekto vykdymo reikmėms patalpos naudojamos tik pusę darbo dienos, projektui galima priskirti tik ½ naudojamų patalpų nusidėvėjimo (nuomos) išlaidų).
Jei darbui įgyvendinant projektą skiriama tik dalis darbo laiko pagal pagrindinę sutartį, tai darbo užmokesčio išlaidas rekomenduojama skaičiuoti proporcingai dirbtam laikui (darbuotojo darbo vykdant projektą laikas nuo bendro darbuotojo darbo laiko).“
Su paminėtomis rekomendacijomis galima susipažinti:
http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-reikalavimams