Bendra informacija
Visuomenės narių įtraukimas į viešojo valdymo procesus yra demokratinės visuomenės varomoji jėga, todėl kiekvienoje demokratinėje šalyje šis procesas įvairiais būdais skatinamas. Vienas iš būdų padidinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą – bendruomenėse inicijuotas vietos plėtros – BIVP – metodas.
BIVP – iš apačios į viršų (vietos subjektų iniciatyva) grindžiama integruoto teritorijos vystymo politika, kai vietos veiklos grupės (VVG), sudarytos iš viešųjų ir privačių vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų, įtraukdamos bendruomenę rengia vietos plėtros strategijas, šių strategijų įgyvendinimui atrenka įgyvendintinus finansuotinus vietos subjektų vietos plėtros projektus. VVG telkia bendruomenę dalyvauti vietos plėtros strategijos rengime (strategijose išanalizuoja vietos vystymo poreikius, potencialą, numato tikslus, veiksmus ir t.t.), įgyvendinime, stebi bei vertina vietos plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatus.
BIVP miestuose – tai ir vienas iš naujų Europos Sąjungos (ES) investicijų ir sanglaudos politikos įgyvendinimo metodų 2014–2020 metų ES fondų investicijų programavimo laikotarpiu. BIVP metodo taikymas reglamentuojamas atitinkamų Europos Sąjungos fondų reglamentuose. *
BIVP miestuose – tai ir galimybė gauti ES investicijas. Tokios investicijos yra teritoriškai orientuotos, leidžiančios suderinti mieste veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir (ar) kitų bendruomeninių organizacijų, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas. Jas aktyvinant siekiama pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes, mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos NVO ir (ar) kitų bendruomeninių organizacijų, verslo ir vietos valdžios ryšius. Kitaip tariant, į vietos veiklos grupes susibūrę vietos NVO ir (ar) kitų bendruomeninių organizacijų, verslo ir vietos valdžios atstovai, turi galimybę rengti ir įgyvendinti projektus, panaudodami ES fondų investicijas. Projektai padeda spręsti gyvenamosios vietos problemas, skatinti verslumą ir užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, leidžia suderinti NVO, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas, sudaro galimybes papildyti valdžios inicijuojamus projektus bendruomenei aktualiomis priemonėmis.
Per vietos plėtros strategijų rengimą ir įgyvendinimą iniciatyvą perima vietos bendruomenės žmonės, kurie geriausiai žino savo gyvenamosios vietovės problemas ir poreikius, kuriems svarbu tuos poreikius patenkinti, išspręsti vietos bendruomenei kylančias problemas ir efektyviausiai panaudoti ES investicijas.
Bendruomenei dalyvaujant lygiomis teisėmis su kitais partneriais stiprinami ryšiai tarp žmonių, verslo, valdžios institucijų, didinamas įvairių sektorių interesų grupių tarpusavio pasitikėjimas. Įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, galimybė spręsti iššūkius perduodama tiems žmonėms, kurie juos patiria, tačiau nesitikima, kad jie tuos iššūkius išspręs vien savo jėgomis. Jiems padedama užmegzti ryšius ir derėtis su tais, kurie turi daugiau gebėjimų tai padaryti. Tai yra būdingiausias bendruomenės inicijuotos vietos plėtros bruožas ir didžiausias šio metodo pranašumas.
Pažymėtina, kad tik kelios ES šalys, įskaitant Lietuvą, nusprendė šį pažangų BIVP metodą 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu taikyti ir mieste. Kaime toks metodas jau sėkmingai taikomas nuo 2004 metų ir akivaizdžiai pasiteisino, nes tai iniciatyva „iš apačios“, atliepianti kaimo bendruomenių, verslo ir valdžios poreikius, kurie turi būti suderinti bendru sutarimu.
2007–2013 m. ES laikotarpio kompleksinės plėtros programos ir jas įgyvendinantys projektai turėjo būti privalomai derinami su bendruomene ir verslu. Tačiau miestų bendruomenės iš esmės negalėjo įgyvendinti savo iniciatyvų ir papildyti valdžios inicijuojamų priemonių, nebuvo užtikrintas verslo, gyventojų ir valdžios institucijų interesų derinimas, todėl miestų plėtra labiausiai atitiko vietos valdžios interesus.
2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu atsirado naujos perspektyvos iniciatyvai „iš apačios“ ir bendruomenės gali spręsti, kur ir kokius projektus įgyvendinti.
Vietos veiklos grupių steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas.
Vietos plėtros strategijų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintos Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės.
Vietos plėtros strategijų atranką ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-992 patvirtintos Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklės.
Pastabos:
* 2014-2020 m. laikotarpiu BIVP metodas įgyvendinamas vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32-35 straipsniais.